Kodėl verta pritaikyti gyvųjų sistemų principus organizacijose?

Dabartiniuose organizacijų valdymo modeliuose dažniausiai problemų sprendimo ieškoma investuojant į atskirus vidinius verslo procesus. Didėjančiame pasaulio kompleksiškume linijinė logika nebeveikia ir dalis organizacijų, ieškodamos sisteminio iššūkių sprendimo, renkasi keisti organizacijos valdymo modelį, pereinant iš hierarchinių, mechaninių, linijinių, kontroliuojančių, prognozuojančių sistemų į gyvas, save organizuojančias, nukreipiančias, integruojančias, savivaldžias ekosistemas, tačiau valdant šį pokytį susiduriama su daug iššūkių.“ Tai įžvalgos iš rinkodaros ekspertės, mokyklos „Forvardas“ vadovės Ievos Čepononės ISM Vadovų magistrantūros kokybinio tyrimo analizės, kurioje aiškiai matyti, jog organizacijos išgyvena labai panašaus poreikio etapą. Kaip sukurti tokią aplinką, kurioje būtų galima priimti savalaikius sprendimus ir keisti organizacijos valdymo modelį?

Bendros krypties stoka

„Tiek rengdama strategines sesija, tiek darydama tyrinėjančių interviu apie gyvąsias organizacijas ciklą, pastebėdavau, kad daugelis organizacijų skundžiasi bendrais simptomais, kuriuos norėtų keisti. Tai įsivardijimas, jog nėra bendros krypties, funkcijos yra neaiškios, o vidinė komunikacija bloga ar trūksta motyvacijos. Tačiau jei po tam tikro laiko dirbant kartu, bendraujant, iškildavo aukštesnis prasmės tikslas – žmonės tarsi atgydavo – štai dabar mes vienodai matom!“, – pasakoja verslo psichologė, HAI instituto steigėja Rasa Baltė Balčiūnienė.

Organizacijų įsivardijami tikslai, dažniausiai būna tam tikri rodikliai, kaip grynasis pelnas, kapitalo grąža, rinkos dalis ir t.t. Tačiau tikroji kryptis – tai mažiau apibrėžiami dalykai. Tai noras sukurti ką nors įdomaus, ar padaryti reikšmingą kultūrinį pokytį įmonės viduje, rinkoje, kurie sukeltų pasitenkinimą ir įjungtų sinergiją. Būtent tai, pasak R. Baltės Balčiūnienės, motyvuoja žmones jausminiame lygmenyje.

Gyvų organizacijų nereikėtų painioti su tvariomis, žaliomis ar socialiai atsakingomis organizacijomis. Vienas esminių gyvųjų organizacijų bruožų – tai augantys rezultatai, nuolatiniai žmonių, klientų, produktų, energijos mainai. Svarbu suvokti, iš kokio ketinimo kyla noras kurti ar transformuoti organizaciją į gyvą – ar iš noro būti išskirtiniu, moderniu, pataikyti į tendenciją, ar visų pirma iš vidinio siekio kurti sveiką organizaciją? „Pirmuoju atveju organizacija tebus gražus fasadas be turinio, dar vienas racionalumo konstruktas. Kuriant organizaciją, paremtą gyvųjų sistemų principais, pirmiausia reikia keisti savo mąstymą, elgsenos įpročius, o tai dažnai gali būti emociškai sunku padaryti.“

Septyni pagrindiniai gyvųjų organizacijų bruožai

1.      Aukštesnės prasmės kryptis. Tai tam tikra kokybinio pokyčio, organizacijos kultūros augimo kryptis. Tradicinėje vadyboje tai vadinama ateities matymu. „Tai toks pokytis, kuris veikia didesnę sistemą, ir veikia ne trumpalaikiškai, o daro poveikį, kuria vertę ilgalaikėje perspektyvoje bei dažnai neįtelpa į linijinio mąstymo rėmus“, – pažymi R. Baltė Balčiūnienė.

2.      Savarankiškai veikiančių žmonių įgalinimas. Šis aspektas pareikalauja daugiausiai energijos. Jam pasiekti reikia nebedalyvauti galios žaidimuose, mokėti paleisti kontrolę ir skatinti psichologinę žmonių suaugystę. Vieniems vadovams būna sunku paleisti savo galią ir kontrolę, mat jie tiki, jog jų pasiektas rezultatas bus geresnis, kitiems – nes jie jaučia savo reikšmingumą, galbūt emocinį nepriteklių. „Prisimenu pokalbį su HAI alumne, verslininke Daivą Viskontiene, kuriame pastebėjome, jog kai nebejauti nepritekliaus savyje, tada supranti, kad ribos baigiasi sulig tavimi. Tavo augimas vyksta per kitus žmones, įgalindamas kitus plėsti savo psichologinę, ekonominę, kultūrinę teritoriją“, – pastebi R. Baltė Balčiūnienė. Išeinant iš galios žaidimų, susikoncentruojama į vertės kūrimą, o ne į daug energijos pareikalaujančius ego konfliktus.

3.      Nuolatinis atsinaujinimas. Gamtoje matome cikliškumą. Tam, kad išaugtų naujas pumpuras, senas lapas turi nukristi. R. Baltė Balčiūnienė atkreipia dėmesį, jog organizacijose pravartu nuolatos kolektyviai reflektuoti, kokie veikimo būdai, stereotipai yra funkcionalūs, o kurie ne. „Kiekvienas žmogus, kuris jaučiasi frustruotas, reiškia nepasitenkinimą – siunčia svarbią informaciją. Arba organizacijoje yra kažkas ne taip, arba jis ne savo vietoje. Reikia į tai atsižvelgti“. Atsinaujinimas kaskart suteikia galimybę žengti dar didesnį žingsnį į priekį.

Anot R. Baltės Balčiūnienės, žmogus tobulėja tada, kai ima pastebėti ir keisti savo mąstymo klaidas, vidinius stereotipus. Kartais tam tikrų įpročių atsisakymas gali atrodyti skausmingas, tačiau jis yra būtinas evoliucijai. Gyvoje organizacijoje tai – natūralus procesas.

4.      Įvairovės palaikymas. Bet kuri ekosistema yra tik derlingesnė, turtingesnė, kai joje klesti įvairovė. „Kuo daugiau skirtingų kompetencijų, kartų, patirčių bus organizacijoje, tuo ta įvairovė bus platesnė ir suteiks galimybių rastis naujiems dalykams“. Pavyzdžiui, organizacijoje, kurioje dirba skirtingų kartų žmonės, atsiranda vyresniųjų patirtis ir jaunosios kartos energija, didžiulis noras save realizuoti ir naujos žinios. Tokioje dermėje nuolatos „peržiūrimi“ ilgalaikiai paternai, o naujos idėjos turi atlaikyti įmonės pamatinių vertybių testą.

5.      Asmenybių auginimas. Darbe praleidžiame didelę dalį savo laiko. Čia mokomės dirbti komandose, komunikuoti su klientais, ugdome savo profesinius gebėjimus, kuriame naujus produktus, paslaugas ir siekiame rezultatų. Gyvose organizacijose šis procesas vyksta su intencija, t. y. čia sąmoningai kuriama aplinka, kurioje darbuotojai gali laisvai kurti, nebijoti suklysti, pažinti save ir suvokti savo potencialą. Tad natūralu, kad organizacijos tampa savotiška asmenybių mokykla. Pasak R. Baltės Balčiūnienės, asmenybės organizacijose auga suteikiant naujus iššūkius, užduotis, sukuriant galimybę tobulėti. Palaikant nuolatines sąlygas tobulėjimui tai bus ir pagrindas taip trokštamam lojalumui.

6.      Mainymasis žiniomis. „Mainydamiesi žiniomis, mes greičiau evoliucionuojame. Dalindamiesi tuo, ką esame sukaupę, galime judėti į priekį“, – pabrėžia R. Baltė Balčiūnienė. Jeigu rinkoje, šalyje pradeda keistis bent viena organizacija, kitos taip pat reaguoja į pokyčius – įvyksta grandininė reakcija. Gyvose sistemose žmonės ne tik kartu dirba, bet ir besimainydami žiniomis kartu auga.

7.      Estetika. Sąmoningesnės, aukštesnio kultūrinio lygio visuomenės, organizacijos trokšta estetikos kaip didesnio malonumo, pasitenkinimo. „Estetika nėra susijusi tik su grožiu— mes siekiame ir mąstymo, emocinės estetikos taip pat. Estetika – tai yra įkvėpimas veikti ir kurti kokybiškiau, o dar Antikos sakydavo, jog tai – sielos maistas“. Vienas iš vis dar mažai išnaudojamų organizacijų vidinės kultūros stiprinimo būdų – tai estetiškos aplinkos kūrimas. 

Gyvas patyrimas

Patirti bei plačiau sužinoti apie gyvųjų sistemų principus turėsime galimybę netikėtoje meno ir verslo sintezėje balandžio 27 d. Dūmų fabrike Vilniuje. Performatyvios meno ir verslo sesijos „Kaip pritaikyti gyvųjų sistemų principus organizacijose“ šerdis – interaktyvi muzikinė dalis. „Vienas esminių šio renginio tikslų – tai, jog Lietuvoje kurtųsi gyvųjų sistemų principais veikiančių organizacijų ekosistema, kurioje galėtume dalintis žiniomis, mokytis vieni iš kitų ir taip evoliucionuoti. Šis kolektyvinis augimas, mainymasis žiniomis ir patirtimis taip pat yra gyvosios sistemos bruožas. Stiprindami kolektyvinį protą, prisidėsime prie bendros grupės, vieni kitų sėkmės. Nuostabu, kad visame renginyje dalyvaus ir orkestras, kuriame groja jaunimas, tad integruosis kelios kartos, menas ir verslas. Kviečiu bendroje kūryboje formuoti autentišką, mūsų šaliai, kontekstui organiškiausią ir funkcionaliausią organizacijų vystymo metodą“, – teigia renginio idėjos autorė ir moderatorė R. Baltė Balčiūnienė. 

Pirmoje renginio dalyje klausysimės gyvas organizacijas kuriančių žmonių istorijų, o vienas tituluočiausių Lietuvoje mėgėjų pučiamųjų orkestrų „Kybartai“ (meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis) atspindės šias istorijas meno kūrinių ištraukomis. Renginio pranešėjai: verslininkas, „Tegra group“ bendraturtis Rinardas Goda, natūralaus molio tinko ženklo „Mr.Clay“ įkūrėja ir vadovė Raimonda Radvilavičienė, UAB „Biznio mašinų kompanija“ generalinė direktorė Daiva Viskontienė, verslininkas, AB „HISK“ valdybos pirmininkas ir bendraturtis, „IOCO Packaging“ savininkas Gvidas Drobužas, rinkodaros ekspertė Ieva Čepononė, strateginio valdymo ir lyderystės konsultantė Eglė Daunienė. Išgirsime, kaip gyvųjų sistemų principai gali būti sėkmingai taikomi įvairių tipų organizacijose ir skirtinguose jų gyvavimo etapuose. 

Antroje dalyje turėsime retai pasitaikančią galimybę klausytis muzikos būnant tarp orkestro muzikantų – pabūsime muzikos, garso viduje. Pasitelkiant kūno pajautą, patirsime gyvosios sistemos veikimo principus, reflektuosime sąsajas su mūsų veikimo būdais. 

Trečioje dalyje eksperimentuosime su judesiu ir savo kūno būsenomis kaip gyvosios sistemos išraiškomis. Šią dalį ves filosofas, judesio mokyklos įkūrėjas ir mokytojas Justas Kučinskas. 

 Pabaigoje apibendrinsime patyrimus, naujai pažvelgsime į savo veikimo būdus ir išsinešime netikėtų įžvalgų apie save. „Mes bandysime sukurti stebuklą. Ieškosime būdų, kaip įjungti kitas savo galias, ne tik racionalų protą, ne tik logiką, ir paieškoti naujų formų, patirti naujų įžvalgų, kurios ir yra nauja mokymosi, augimo valiuta“, – teigia renginio refleksijos rato vedėja E. Daunienė. 

„Gyvąsias sistemas reikia patirti gyvai, neužtenka apie jas paskaityti ar pamatyti ekranuose. Šiuolaikinis žmogus ir taip daug laiko praleidžia virtualioje realybėje, kuri ilgainiui ima formuoti įsivaizduojamos realybės vaizdą. Ši meno ir verslo įžvalgų suteiks ne tik naujų įžvalgų, bet ir sustiprins kūnu, pajauta jaučiamos realybės patyrimą“, – pažymi R. Baltė Balčiūnienė.  

Plačiau apie renginio idėją ir esmę:

Renginio programa ir bilietai: Kaip pritaikyti gyvųjų sistemų principus organizacijose? - UAB „HAI institutas“