HAI Institutas
By HAI Institutas
HAI InstitutasFeb 26, 2021
Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje - 8 epizodas - Dainius Baltrušaitis
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Dainius Baltrušaitis
Nėra rezultato? Ieškok, kur gali patirti transformuojantį pokalbį! Verslo psichologas, CONFINN vadovas Dainius Baltrušaitis sako, kad laisvi, nestruktūruoti pokalbiai organizacijose, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai, nes tada mąstome gerokai plačiau. Dainiaus manymu, pokalbiai, kuriuose yra mažiau efektyvumo ir daugiau refleksijos, neišreikštas žinias perkelia iš asmeninio lygmens į kitą plotmę ir tampa auginantys. Apie transakcinius ir transformuojančius pokalbius organizacijose - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 8 epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:39 – „Kiekvienas virėjas turi ingredientą, kurio ir pats negali įvardyti“. Kodėl neišreikštų žinių nerasi surašytų knygose? 0:04:42 – „Tu nesupranti kodėl, bet taip nutiko“. Apie nematomus priežasčių ir pasekmių ryšius. 0:07:39 – „Daug dalykų girdime tarp eilučių.“ Apie atvirų erdvių ir refleksijos svarbą organizacijose. 0:09:08 – „Efektyvumas yra kalbėjimo priešas“. Kodėl verta skirti laiko kalbėjimui efektyvumo sąskaita? 0:09:34 – „Organizacijose vyrauja transakcinė komunikacija“. Apie transformacinių pokalbių poreikį ir naudą. 0:10:53 – „Svarbiau - dialogas, o ne noras įrodyti, kas čia kietesnis“. Apie lygiavertį santykį pokalbyje. 0:12:43 – „Tie pokalbiai, kurie, atrodytų, niekur neveda, iš tikrųjų veda toliausiai“. Apie nestruktūruoto pokalbio vertę. 0:19:20 – „Esame susifokusavę tik į vieną“. Apie skirtingų pokalbio formų balanso būtinybę. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 7 epizodas - Laimė Kiškūnė
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 6 epizodas - Olesė Kekienė
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Olesė Kekienė „Visada turėjau stiprią pajautą, bet negalėdavau paaiškinti, iš kur randasi tas intuityvus žinojimas, todėl ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“, - sako įvaizdžio ir aprangos dizainerė Olesė Kekienė. Ji teigia, kad už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas. Ir tie daiktai visada sako tiesą apie mūsų vertybes ir motyvus. „Kūnas, judėjimas erdvėje, kvėpavimas, balsas, žodžiai, kalbos ritmas, pasirinkti daiktai ar drabužiai – visa tai yra tam tikras modelis, kaip žmogus mąsto. Stebiu elgsenos, išvaizdos detales ir jaučiu, kai nuoseklumo grandinė nutrūksta “, - sako Olesė. Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 6 epizodo tema – neįsisąmoninta vizuali komunikacija: 0:00:00 – pradžia 0:01:57 – „Ėmiau analizuoti ir dekonstruoti tai, ką matau ir jaučiu“. Kaip intuityvios žinios virsta sąmoningomis žiniomis? 0:02:47 – „Princesė Diana ir Tina Turner: ta pati maža juoda suknelė, o efektas – visiškai kitoks“. Kas lemia skirtingą suvokimą? 0:04:55 – „Už kiekvieno daikto slypi žmogaus pasirinkimas“. Vizualinė antropologija – kas tai? 0:05:51 – „Mes visi gebame „nuskaityti“ žmogų ir aplinką“. Apie elgsenos ir išvaizdos (ne)nuoseklumą. 0:11:20 – „Man grožis slypi ne tik dermėje, bet ir kiče, chaose, nes ten irgi matau tam tikrus dėsningumus“. Apie išvaizdą, už jos slypinčias vertybes ir neverbalinį kvietimą bendrauti. 0:14:53 – „Vertingiausias santykis, kurį galiu sukurti – tai santykis su savimi“. Kaip pažinti save per daiktinę aplinką? Olesės Kekienės patarimai. 0:17:25 – Apie vaizdinio pirmapradį šaltinį. Pelenės metafora. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 5 epizodas - Austėja Landsbergienė
Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė ir Austėja Landsbergienė. „Tai, kas apibrėžia mus, kaip žmones, yra ne sausos žinios, o smalsumas. Todėl labai svarbu jį žadinti ir puoselėti“, - teigia edukologė, socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Ji tikina, kad dirbtinio intelekto įrankių dėka pamokos planą galima susidaryti per minutę, tačiau mokytojo užduotis – sugalvoti, kaip tą turinį pristatyti vaikams, kaip sužadinti jų smalsumą, kaip praturtinti savo pamoką, kaip ją kontekstualizuoti, kaip užduoti klausimus – vertybinius, moralinius, etinius... „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“, – įsitikinusi Austėja. Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios DI eroje - edukologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:13 – „To nesurašysi į jokį checklist‘ą“. Kaip neišreikštas žinias suvokia Austėja Landsbergienė? 0:02:37 – „Žmogus mokosi imituodamas ir kartodamas“. Apie gyvas ir nuotolines pamokas - ką atskleidė tyrimai po pandemijos? 0:09:13 – „Jei mokytojas ilgai sėdi prie pamokos plano, jis atsilieka nuo šiuolaikinių technologijų“. Apie DI įrankų naudą ugdymo procese. 0:10:30 – „Joks dirbtinis intelektas šito nesugeneruos“. Apie tai, kaip žadinti ir puoselėti mokinių smalsumą. 0:14:58 – „Ar tikrai viską moku?“. Kodėl taip svarbu nuolat save kvestionuoti, ir kodėl vadovui savo aplinkoje reikia turėti ne pritarėjų, o patarėjų? 0:18:02 – „Šiandien gyvenimo tėkmė yra labai greita, todėl reikia nuolat domėtis naujovėmis“. Apie knygas ir perskaitytų idėjų taikymą praktikoje. 0:20:22 – Pabaigos įžvalga Daugiau laidų: Apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją - su Laime Kiškūne https://youtu.be/o2gdUNi-6mM Apie neįsisąmonintą vizualinę komunikaciją - su Olese Kekiene https://youtu.be/Cpog2TE9lnQ Gyvosios, neišreikštos žinios neuropsichologo akimis - su Ramune Dirvanskiene https://youtu.be/SMSp7_8ZgNs Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 7 epizodas - Laimė Kiškūnė
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Laimė Kiškūnė „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“, - sako parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė. Ji įsitikinusi: kuo daugiau dirbtinių dalykų naudojame, tuo labiau daromės panašūs į stereotipų rinkinius. Laimė sako, kad gyvendami priverstinės standartizacijos laikotarpiu, pradedame ieškoti individualumo ir kelti klausimą: „Kur aš esu kaip žmogus - su visais savo pojūčiais, per kuriuos pažįstu pasaulį?“ Tyrinėjančių pokalbių ciklo „Gyvosios, neišreikštos žinios DI eroje“ 7 epizode kalbama apie neįsisąmonintą kvapų komunikaciją: 0:00:00 – pradžia 0:03:09 – „Tai rimtas ginklas“. Kaip kvapai gali tapti manipuliacijos įrankiu? 0:05:14 – „Kvapas yra tiesioginis informacijos šaltinis“. Kodėl tuo nesinaudojame? 0:08:49 – „Šioje erdvėje dulkės kvepia intelektualiai“. Apie kvapo identifikavimą ir apibūdinimą. 0:13:16 – „Frankinsensas ir bergamotė mažina depresiją, kardamonas padeda virškinimui...“. Kaip natūralūs kvapai keičia žmogaus fizinę, emocinę ir mentalinę būseną? 0:15:52 – „Sintetinis muskusas neatlieka muskuso funkcijų“. Kaip mus veikia sintetiniai kvapai? 0:17:25 – „Natūralių kvapų joks dirbtinis intelektas atkurti negali“. Apie uoslės ir kitų kūno pojūčių svarbą skaitmeninėje epochoje. 0:19:07 – „Negerk, Jonuk, to vandens - avinėliu pavirsi“. Apie visuotinės standartizacijos ir dirbtinumo žalą. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 4 epizodas - Ramunė Dirvanskienė
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Ramunė Dirvanskienė „Naudodami vis daugiau DI įrankių, tapsime geresni darbuotojai, bet būsime mažiau laimingi“, - teigia neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Pasak mokslininkės, saviveiksmingumas, pasitikėjimo jausmas turi didelį svorį žmogaus gyvenime, o jis vystomas išsikeliant įvykdomą užduotį, ją įveikiant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir jaučiant tam tikrą neurocheminį efektą. Juk kaip gera galvoti, kad kažkur esi ekspertas, tiesa? Gyvosios, neišreikštos (angl. tacit knowledge) žinios dirbtinio intelekto eroje – neuropsichologo žvilgsniu. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – kuriose smegenų dalyse „gyvena“ neišreikštos žinios? 0:02:39 – ar galite papasakoti, kaip reikia važiuoti dviračiu? 0:04:46 – apie įkūnytą suvokimą: kaip veikia smegenys žiūrint baletą? 0:05:36 – apie smegenų tingumą, polinkį naudotis DI įrankiais ir žmogaus funkcinius praradimus: poveikis socialiniams įgūdžiams, gebėjimui konstruoti sakinius ir orientavimuisi aplinkoje; 0:09:00 – kaip žmogus gali prarasti save ir tapti DI vykdytoju? 0:10:10 – apie saviveiksmingumo svarbą žmogaus raidai ir pasitikėjimui savimi: kodėl svarbu dalykus daryti pačiam? 0:13:38 – kodėl jausimės vis mažiau laimingi? 0:14:49 – apie demencijos prevenciją skaitmeniniame amžiuje - asmeninė Ramunės Dirvanskienės patirtis; 0:15:42 – apie tai, kaip auklėti vaikus skaitmeniniame amžiuje: laisvo žaidimo svarba; 0:17:00 – vaikų vienišumo problema: ko šiandien daugelis vaikų norėtų gauti iš Kalėdų senelio? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau laidų: Gyvosios, neišreikštos žinios edukologo akimis - su Austėja Landsbergiene https://youtu.be/3T59sk5fIlE Apie gyvąsias, neišreikštas žinias iš filosofinės perspektyvos - su Justu Kučinsku https://youtu.be/jZ-H1_gfLEg Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi bendrame veikime - su Marija Zamaryte https://youtu.be/Z0_Q5GFLKXM Kaip gyvosios, neišreikštos žinios randasi refleksijose – su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/AmLc5f3yGz8
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 3 epizodas - Justas Kučinskas
Rasa Baltė Balčiūnienė ir Justas Kučinskas Kaip gimsta įžvalga? „Kai savo išankstiniu žinojimu, įprastais problemų sprendimo būdais neužgoži konteksto, kuriame atsidūrei. Kai priimi jį kaip visiškai naują, unikalią patirtį. Kai žiūri šviežiu žvilgsniu į ką tik naujai atsivėrusias situacijas ar daiktus. Ir nustembi. Akimirką net pasimeti. Ir štai iš tos nežinomybės labai keistu, beveik paradoksaliu būdu atsiranda įžvalga“, - sako filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. Apie gyvąsias, neišreikštas žinias - iš filosofinės perspektyvos: 0:00:00 – pradžia 0:01:02 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios filosofo akimis 0:05:22 – apie išmintį ir įžvalgų atsiradimo „mechanizmą“ 0:11:26 – apie įžvalgų sukeltas transformacijas 0:15:13 – apie aplinką įžvalgoms atsirasti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 2 epizodas - Marija Zamarytė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir viešojo kalbėjimo ekspertė, emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. „Indijoje nuo seno yra įprasta, kad prie Meistro žmonės ateina tiesiog pabūti. Sėdėdami toje erdvėje, jie gali pradėti matyti kitaip. Būtent - pamatyti kitaip... Ir mano pačios gyvenime buvo žmonių, kurie leido patirti šį fenomeną. Kai būnu ar veikiu šalia to žmogaus, jo neišreikštos žinios - per erdvę, per mikroniuansus, per subtiliausius energetinius instrumentus - intuityviai tampa mano pačios dalimi. Pradedu mąstyti kitaip, jausti kitaip, matyti kitaip - žmones, prasmes, gyvenimą. Viskas manyje pradeda transformuotis dėka to, kad esu šalia to žmogaus,“ - pasakoja viešojo kalbėjimo ekspertė ir emocinio intelekto vystymo instruktorė, HAI instituto alumnė Marija Zamarytė. Apie neišreikštas žinias ir veidrodinius neuronus, apie jautrumą ir vidinę klausą, ir apie tai, kaip kurti gyvą ryšį tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo – antrame laidų ciklo apie gyvąsias žinias epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – kas yra gyvosios, neišreikštos žinios M. Zamarytės akimis 0:03:54 – apie standartizuotas žinias ir naujos kartos universitetus 0:06:12 – apie gyvąsias žinias ir veidrodinius neuronus 0:10:46 – apie jautrumą ir vidinę klausą 0:14:12 – kaip kuriamas gyvas ryšys tarp viešojo kalbėtojo ir klausytojo Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvosios, neišreikštos žinios dirbtinio intelekto eroje - 1 epizodas - Saulius Jovaišas
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Ką gali žmogus ir ko nemoka dirbtinis intelektas? Žmogus geba naudotis neišreikštomis, gyvosiomis žiniomis, kuriose susijungia jo patirtis, kompetencijos, intuicija. Dirbtinis intelektas gyvų žinių generuoti negali. Šiame laidų cikle kalbame apie šias neišreikštas, gyvąsias žinias ir jų auginimo būdus. „Klausimas „kodėl esu čia ir darau tai, ką darau“, turbūt yra geras būdas auginti savyje gyvas žinias. Kaip ir būdas sutikti problemą, kuri gyvenime nutinka, ir eiti jos spręsti. Tam tikra prasme, tai yra išmintingėjimas. Tik manau, kad šis procesas nėra baigtinis“, - sako pirmosios laidos pašnekovas – vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – gyvosios žinios – kas tai? 0:03:07 – praktiniai pavyzdžiai 0:07:28 – apie atvirumą ir santykį su realybe 0:09:03 – kaip auginti gyvąsias žinias? 0:12:25 – apie išmintingėjimą 0:13:28 – kokius vadovus pakeis DI? 0:16:41 – apie smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus 0:17:58 – kur link kryps organizacijų kultūra? Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 8 epizodas - Donatas Ziegoraitis
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai orkestrantai po repeticijos išeina švilpaudami, žinau, kad koncertas pavyks“, - sako pučiamųjų orkestro „Kybartai" meno vadovas ir dirigentas Donatas Ziegoraitis. „Kai projekto pabaigoje darbuotojai jaučia pasitenkinimą ir džiugesį, suprantu, kad tas projektas turi potencialo vystytis toliau“, - antrina verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė. Ir abu sutaria: žmogaus būsena yra bet kokio sumanymo sėkmės rodiklis, garantas ir asmenybės augimo sąlyga. Kaip ji kuriama? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" aštuntajame epizode su Donatu Ziegoraičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:25 – apie sąsają tarp orkestro ir verslo organizacijos 0:04:02 – nuo ko prasideda asmenybės augimas? 0:06:16 – kuo skiriasi vartotojas nuo kūrėjo? 0:07:28 – apie skirtingų kartų tarpusavio mainus 0:15:08 – apie subtiliuosius (ne)sėkmės požymius
Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 7 epizodas - Justas Kučinskas
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir filosofas, judesio mokytojas, įtraukiančiojo vadovavimo praktikas Justas Kučinskas. „Sustoti, nurimti, pajausti savo kūną, atrasti savo „ašį“, įsiklausyti, kokia mintis ateina, kokia intuicija, koks veiksmas - jeigu turėtume daugiau tokių momentų savo dienoje, mūsų susitikimai su žmonėmis būtų kokybiškesni“, - sako judesio mokytojas, filosofas Justas Kučinskas. Pasak Justo, susirinkę į posėdžius savo organizacijose, tarsi sprendžiame „žemiškas“ problemas, tačiau patys, dažnai, esame „neįsižeminę“, o įstrigę virtualiose būsenose, nejausdami nei savo kūno, nei dabarties akimirkos. Kuo svarbus kūno intelektas organizacijos veikloje? Ką reiškia jausti savo „ašį“? Kodėl verta įvaldyti savistabą ir vidinę distanciją? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" septintajame epizode su Justu Kučinsku ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:51 – apie ryšį tarp kūno intelekto ir organizacijos veiklos 0:05:20 – apie neutralumo būseną 0:08:05 – apie žodžio ir kūno sąsajas 0:10:48 – apie „gyvo“ pokalbio lygmenis 0:13:06 – apie metodikas (patarimai ir praktiniai pavyzdžiai) 0:19:32 – apie savistabą ir vidinę distanciją
Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 6 epizodas - Ieva Čepononė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginės rinkodaros ekspertė bei organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. „Jei vieną dieną nutarsite transformuotis, pristatysite darbuotojams idėją ir paskirstysite galią, stebuklas neįvyks, nes žmonės neturės psichologinės savininkystės jausmo“, - sako organizacijų naujų veikimo modelių tyrinėtoja Ieva Čepononė. Pasak Ievos, psichologinės savininkystės jausmą reikia auginti, ir tai nenutinka per savaitę. Reikia būti kardinaliai skaidriems ir atviriems su darbuotojais, kad šie pasijustų „šeimos“ nariais ir suprastų, kad jų balsas yra girdimas. Kokius „amerikietiškus kalnelius“ patiria permainų kelią pasirinkusios organizacijos? Ką reiškia „nusivadovinti“? Kodėl verta ugdyti psichologinį savininkystės jausmą? Apie visa tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija" šeštajame epizode su su Ieva Čeponone ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:02:32 – apie motyvus tyrinėti gyvas organizacijas 0:03:59 – apie netikėtus atradimus 0:08:00 – apie savivaldos principus 0:08:48 – apie vadovų augimą kartu su organizacijos žmonėmis (praktinis pavyzdys) 0:11:01 – apie organizacijų transformacijos priežastis 0:13:27 – apie vadovų galios paleidimą 0:13:43 – apie psichologinės savininkystės jausmą 0:15:43 – apie akcininkų nesutarimus 0:16:33 – apie transformacijos proceso lėtumą 0:18:48 – apie transformacijos klaidas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 5 epizodas - Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „HR Hint Online“ įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. „Personalo vadovas turėtų būti provokatorius ir laiku pastebėti, kada žmonės pradeda kalbėti vienaip, o daryti kitaip“, - sako personalo valdymo ekspertė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Ji teigia, kad bet kokie deklaratyvūs pasisakymai yra simptomas, kad darbuotojas tiesiog bando atitikti standartą. Kokius klausimus turėtų kelti personalo vadovas ir kodėl jam kartais pritrūksta drąsos? Apie tai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ penktajame epizode su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:21 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:40 – apie personalo vadovo tikslus 0:08:32 – apie „provakatoriaus“ funkciją 0:12:14 – apie personalo vadovo drąsą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 4 epizodas - Eglė Daunienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. „Mes labai atsainiai žiūrime į tai, kaip darome sprendimus, ir kas atsitinka tada, kai žmonės, kurie turėtų prisiimti atsakomybę, nedalyvauja ruošiant susitarimą, o gauna jį gatavą“, - sako adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Ji teigia, kad, priiminėdami sprendimus, turėtume rūpintis pasekmėmis: apmąstyti, kaip tai palies mane, kolegą, klientą, aplinką. Kuo rūpesčio laukas yra platesnis, tuo labiau atsižvelgiama į įvairius faktorius. Apie tai, ką reiškia „susitarti“, gebėjimą apmąstyti situacijas ir sąmoningumo svarbą priiminėjant sprendimus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ ketvirtajame epizode su Egle Dauniene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:20 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:58 – ką žmonėms reiškia „susitarti“? 0:05:05 – apie susitarimą kaip gyvą suvokimą 0:06:21 – kaip vyksta susitarimai (praktinis pavyzdys) 0:11:02 – apie gebėjimą apmąstyti situacijas ir savo elgseną 0:14:51 – apie sąmoningumą - žmogaus ir komandos Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 3 epizodas - Saulius Jovaišas
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. „Bet kokios komandos veikimo pagrindas yra tarpusavio pasitikėjimas. Jo požymis - nevengimas konfliktų, nes esant atvirumui, konfliktai yra neišvengiami“, - sako vadovų konsultantas Saulius Jovaišas. Pasak Sauliaus, tai įdomi sąsaja, nes kai žmonės nebijo konfliktų apie „reikalą“ (idėjas, tikslus, klientus), jie pasitiki vieni kitais, o kai pasitiki - nebelieka baimės veikti. Apie atvirumo kultūrą, konfliktus ir santykių balansą – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ trečiajame epizode su Sauliumi Jovaišu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:27 – apie sąvoką „organizacijų antropologija“ 0:02:07 – apie santykių paskirtį organizacijose 0:04:09 – apie proporciją santykiuose 0:07:59 – apie santykių balanso diagnostiką 0:12:06 – apie vidinių problemų perkėlimą į išorę 0:13:59 – kodėl per mažai kalbama apie gyvenimą darbe? 0:17:22 – apie atsakomybę, „šeimininko“ faktorių ir suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 2 epizodas - Dainius Baltrušaitis
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir verslo psichologas, verslo renginių organizavimo įmonės „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis. „Tai, ką žmonės sako, tai, ką žmonės daro ir tai, ką žmonės sako, kad daro yra trys skirtingi dalykai, - sako verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, cituodamas žinomą amerikiečių mokslininkę Margaret Mead. Todėl geras vadovas, pasak Dainiaus, turi būti geras antropologas: tyrinėti savo organizacijos žmones, pažinti juos nuolatinėje kaitoje, būti bendruomenės dalimi. Stebėti, bet nelyginti ir nevertinti. Tiesiog suprasti savo „gentį“. Apie antropologinio darbo principus ir jų naudą vadovams – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ antrame epizode su Dainiumi Baltrušaičiu ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:00:39 – apie antropologijos paskirtį 0:05:28 – apie antropologinio darbo principus 0:11:59 – apie holistinį požiūrį 0:13:02 – apie antropologinių metodų naudą (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Organizacijų antropologija - 1 epizodas - Algė Jablonskienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė, HAI instituto alumnė Algė Jablonskienė. „Galima prirašyti lozungų, vertybių ir misijų, prisikabinti jų ant sienų, bet esminis klausimas - kaip organizacija veikia, kokios yra ten dirbančių žmonių nuostatos, santykiai, ritualai, nes tai ir lemia įmonės veiklos rezultatus“, - sako personalo valdymo ekspertė Algė Jablonskienė ir pateikia netikėtos statistikos: vienas amerikiečių tyrimas parodė, kad vadovai žino tik 7 procentus visos informacijos apie tai, kas vyksta jų organizacijose. Tuo tarpu Pensilvanijos universiteto antropologai teigia, kad norint tapti sėkmingu lyderiu, būtina pažinti savo organizacijos kultūrą. Apie deklaruojamas vertybes ir tikrąją kultūrinę realybę – naujo tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Organizacijų antropologija“ epizode su Alge Jablonskiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:31 – apie organizacijų antropologiją - paprastai 0:02:56 – apie Lietuvos kontekstą 0:04:53 – apie pokytį antropologiškai 0:06:21 – apie tai, kaip pamatyti organizacijos kultūrinę realybę 0:09:40 – apie deklaruojamas vertybes ir darbuotojų skatinimo sistemas 0:13:20 – apie iššūkį vadovams 0:18:14 – Algės Jablonskienės patarimai vadovams Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 7 epizodas - Asta Petrušienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir UAB „Desertų klubas“ įkūrėja, HAI instituto alumnė Asta Petrušienė. „Mano patirtis rodo, kad gyvoje organizacijoje pirmiausia reikalingas veiksmas ir tik po to – marketingas. Naujas produktas ne visuomet iš karto atranda savo vietą, todėl veiki plačiausioje teritorijoje, kurioje gali veikti“, - sako Asta Petrušienė. Strateginio marketingo ekspertė pastebi, kad gyvoje organizacijoje, kitaip nei tradicinėje, yra mažiau apibrėžtumo, tačiau daugiau gyvenimo – įsitraukimo, atvirumo ir įdomumo. Apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus, santykį su klientais ir vidinius virsmus - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode su Asta Petrušiene ir Rasa Balte Balčiūniene: 0:00:00 – pradžia 0:01:05 – apie aukštesnį tikslą organizacijoje 0:04:02 – apie ryšius su klientais ir partneriais 0:09:23 – apie „gyvos“ rinkodaros ypatumus 0:13:51 – apie įmonės virsmą (praktinis pavyzdys) 0:16:30 – apie vidinį virsmą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 6 epizodas - Svetlana Ziubrovskienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. „Be eksperimentų mes nebūtume gyva organizacija, o eksperimentams reikia ne tik greitos reakcijos, bet ir darbuotojų vidinės motyvacijos – noro augti, drąsos bandyti ir ryžto įgyvendinti pokytį“, - tikina įmonės „Mistertango“ direktorė, HAI instituto alumnė Svetlana Ziubrovskienė. Ji sako, kad gyva organizacija panaši į augalą: kiekviena jo dalis atlieka savo funkciją, todėl svarbu, kad įmonėje būtų aiški valdymo struktūra ir svarbiausia - tinkami, savo funkciją suprantantys žmonės. Tam, kad „augalas“ sėkmingai klestėtų ir augtų. Apie greitą darbuotojų samdą, eksperimentus ir įgalinimą veikti - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:34 – kas yra gyva organizacija? 0:01:05 – apie greitį organizacijos veikloje 0:02:45 – apie darbuotojų samdos procesą 0:06:35 – apie darbuotojų asmenines savybes 0:08:03 – apie darbuotojų įgalinimą veikti 0:12:02 – apie savininko intervenciją Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 5 epizodas - Lina Šleinotaitė-Kalėdė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. „Jeigu visi 9 milijardai žmonių skirtų daugiau dėmesio savo vidinės sistemos stebėsenai, nebūtų jokių problemų nei šeimose, nei organizacijose, nei valstybėse“, - sako gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. Kai keičiamės patys, keičiasi ir mūsų aplinka, nes viskas yra susiję net atomų lygmenyje. Kai organizacijoje vienas žmogus pradeda veikti kitaip, pajuda visa komanda, ir tada, pasak Linos, pradeda keistis žmonių gyvenimai. Todėl labai svarbi yra pirminė intencija. Apie gyvybės logiką, gyvųjų sistemų evoliuciją, pokyčių „greitintuvą“ ir apie tai, kurią iš sistemų keisti sekasi sunkiausiai - tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:38 – apie asmeninę patirtį 0:02:09 – apie gyvybės logiką ir principus 0:04:33 – apie „sistemą“, kurią sunkiausia pakeisti 0:05:29 – apie organizacijų misiją 0:07:54 – apie sistemų kitimo būdus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 4 epizodas - Daiva Viskontienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės BMK direktorė Daiva Viskontienė. „Po visų krizių, kurias esame patyrę, nuolat atsidurdavome „ant bangos“. Manau, kad viena esminių tokios sėkmės priežasčių – gyvi (sąmoningi) organizacijoje dirbantys žmonės“, - sako įmonės BMK vadovė Daiva Viskontienė. Jos teigimu, tokie darbuotojai turi atradę savo ašį, veikia neatidėliodami, nesabotuoja savo veiksmų, yra pažinę savo emocinę pusę ir turi empatijos kurti kokybišką santykį su kolega ar klientu. Apie sėkmės faktorius, „kalnelių“ dinamiką ir į ateitį orientuotus tikslus – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode: 0:00:00 – pradžia 0:00:53 – kokia organizacija yra „gyva“? 0:02:19 – apie įveiktas krizes ir sėkmės faktorius 0:03:23 – apie „gyvus“ organizacijos žmones 0:04:25 – apie veikimą be rodiklių 0:09:25 – apie prioritetus ir kontekstus 0:11:29 – apie į ateitį orientuotus tikslus 0:13:00 – apie įvairialypę komandą 0:16:30 – apie energiją ir „kalnelių“ dinamiką 0:18:21 – apie pelno dalybas Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 3 epizodas - Ieva Čepononė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė. „Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas, o keisti mąstymą nėra paprasta“, - sako „Forvardo“ mokyklos direktorė Ieva Čepononė, pasakodama apie Ispanijoje sukurtą organizacijų transformacijos metodą. Pasak Ievos, svarbiausia, ar vadovas yra pasirengęs būti visiškai atviras. Jei taip, tuomet galima leistis į kelionę. Kiek trunka transformacijos procesas? Ir, svarbiausia, kokiais principais remiasi šis neįprastas gyvos organizacijos veikimo modelis? Atsakymai – tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Gyvos organizacijos“ naujame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:23 – gamta vs pramonės revoliucija 0:02:35 – fasilitatorius vs direktorius 0:04:50 – baskų metodo atsiradimo istorija 0:09:22 – apie įmonės steigėjo/vadovo intenciją 0:12:53 – 10 transformacijos principų Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 2 epizodas - Rinardas Goda
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir įmonės „Tegra Group“ bendraturtis Rinardas Goda. „Paradoksalu, bet pastarieji treji sunkūs metai mūsų įmonei buvo patys geriausi ir pelningiausi. Tarsi veiktų priešingai: kuo sudėtingesnė situacija rinkoje, tuo geriau kompanijai. Atsiveria tiek daug naujų galimybių, tereikia pasilenkti ir jas susirinkti“, - sako gyvųjų sistemų principais veikiančios įmonės bendraturtis Rinardas Goda. Kokie yra gyvų organizacijų kultūros skiriamieji ženklai? Kaip jose gimsta sprendimai, kurie įprastose įmonėse gimti tiesiog negalėtų? Atsakymai, įžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai – tyrinėjančių pašnekesių cikle „Gyvos organizacijos“: 0:00:00 – pradžia 0:00:42 – apie gyvas ir „negyvas“ organizacijas 0:02:22 – apie gyvų organizacijų evoliucinį tikslą 0:03:16 – apie gyvų organizacijų darbuotojų elgseną 0:03:52 – apie gyvų organizacijų veikimo modelį 0:04:16 – apie asmeninę patirtį 0:06:02 – apie gyvų organizacijų pranašumus 0:07:45 – apie tai, kaip gyvose organizacijose priiminėjami sprendimai 0:09:46 – apie investiciją į organizacijos žmones 0:14:24 – apie bendravimą su klientais (praktinis pavyzdys) Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Gyvos organizacijos - 1 epizodas - Eglė Daunienė
Įžvalgomis dalijasi HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir adaptyviosios lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. Gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje, todėl esame priversti nuolat koreguoti savo mąstymą, elgseną, veikimo būdus. Turime gebėti greitai persiorientuoti, būti lankstūs ir kūrybingi. Mokėti adaptuotis, bet išlaikyti autentišką šerdį, susikurti savo judėjimo trajektoriją. Veikti taip, kaip veikia gamta kintančio klimato sąlygomis. Lietuvoje jau randasi organizacijų, veikiančių gyvųjų sistemų principais. Tokioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas, o finansiniai rezultatai nebėra vienintelis tikslas. Tyrinėjančių pašnekesių ciklas „Gyvos organizacijos“ skirtas atidžiau paanalizuoti, kaip veikia tokio tipo organizacijos, koks yra jose dirbančių žmonių mąstymas, elgsena ir tikslai, kokių naujų galimybių jos atveria ir kaip keičia įsisenėjusį požiūrį į verslą. 0:00:00 – pradžia 0:00:50 – gyvos organizacijos – kas tai? 0:04:04 – kodėl tikslai ≠ rodikliai? 0:06:02 – ką reiškia kurti vertę? 0:12:33 – apie supainiotas sąvokas ir prasmės krizę organizacijose 0:14:33 – apie asmenybių mokyklą 0:15:36 – apie gebėjimą persikurti 0:18:14 – apie gebėjimą dalintis sprendimais 0:19:50 – apie suaugystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 8 epizodas - Raimonda Radvilavičienė
Moterys antreprenerės: kaip gimsta sprendimai iš pajautos? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 8-ajame epizode aiškinamės, ką reiškia veikti iš pajautos ir kuo tai skiriasi nuo racionalaus veikimo. „Didžiąją dalį sprendimų versle esu priėmusi iš pajautos. Tai patys geriausi mano sprendimai“, - tikina antreprenerė Raimonda Radvilavičienė. Ji sako neskubanti kurti strategijų ir planų prieš tai nepatyrinėjusi aplinkos ir jos siunčiamų signalų. Kai viduje žinome, ko mums reikia, kai su stipria energija tai transliuojame į išorę, aplinka būtinai sureaguoja, ir tada pradedame matyti galimybes. Stiprus impulsas veikti ir energijos antplūdis rodo, kad pataikėmė ten, kur reikia. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina prekinio ženklo „Mr.Clay“ kūrėją Raimondą Radvilavičienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:59 – Raimondos istorija 0:06:17 – apie aplinkos stebėjimą 0:07:43 – apie pajautos veikimo „mechanizmą“ 0:16:56 – apie energiją ir nuobodulį 0:18:37 – apie rezonansą 0:20:17 – apie impulsą veikti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 7 epizodas - Marija Zamarytė
Moterys antreprenerės: kūno intelekto svarba krizinėse situacijose. Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 7-ajame epizode kalbame apie vieną svarbiausių žmogaus veiklos kompetencijų – kūno intelektą. „Priimkite savo kūną kaip išmintį, jis nėra tik transporto priemonė jūsų protui“, – sako emocinio intelekto vystymo instruktorė Marija Zamarytė. Neuromokslininkai teigia, kad visus sprendimus žmogaus kūnas priima 30 sekundžių anksčiau nei protas. Taigi ir krizinėse, neapibrėžties situacijose kūnas geriausiai žino, ką pasirinkti ir kaip pasielgti, tereikia jį išgirsti. Manoma, kad netolimoje ateityje pajauta taps svarbia žmogaus veiklos kompetencija. Pažangiose organizacijose jau šiandien randasi nauja sprendimų priėmimų kultūra, kuri remiasi ne tik skaičiais, bet ir kūno intelektu. Taigi, ar mokate naudotis šiuo subtiliu instrumentu? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešojo kalbėjimo ekspertę, emocinio intelekto vystymo instruktorę Mariją Zamarytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:15 – apie krizės sąvoką 0:02:43 – apie kūno intelektą 0:05:58 – apie kūną ir protą 0:09:48 – apie naują sprendimų priėmimo kultūrą 0:11:27 – apie santykį su savo kūnu 0:18:37 – apie gerų sprendimų kriterijus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 6 epizodas - Eglė Surplienė
Moterys antreprenerės: kaip veikti neapibrėžties sąlygomis? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 6-ajame epizode kalbame apie emocines būsenas ir būdus įveikti neapibrėžtį. Paradoksalu: kokia bebūtų skaudi neapibrėžtis, kurią išgyvename, joje galime atrasti naujų galimybių, naują požiūrį, naują gyvenimo būdą. „Tik judėti reikia atsargiai, lyg per lūžtantį ledą“, - pataria finansų planuotoja, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovė Eglė Surplienė. Kaip elgtis, kai griūva daugelis mums įprastų dalykų, trūkinėja ryšiai ir atsiveria tuštuma? Kaip atrasti reikiamus orientyrus? Kaip neapibrėžtyje galime vystytis ir augti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina finansų planuotoją, įmonės „Gerovės valdymas“ vadovę, kibernetikę-matematikę Eglę Surplienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:17 – apie (ne)apibrėžtį 0:02:25 – apie pasirinktą ir primestą neapibrėžtį 0:05:22 – apie emocines būsenas 0:09:04 – apie būdus įveikti neapibrėžtį 0:10:45 – apie veikiančius sprendimus 0:13:05 – apie prasmę ir vertybes 0:18:03 – apie atjautą ir emocinį neutralumą 0:18:44 – apie ateities vaizdinį Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 5 epizodas - Fausta Šeputytė
Moterys antreprenerės: kokie stereotipai riboja mūsų veiklas? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 5-ajame epizode kalbame apie mentalinių vaizdinių poveikį ir moterų (ne)norą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. „Mes, moterys, visose gyvenimo situacijose turime mokėti savimi pasirūpinti“, - sako Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė Fausta Šeputytė. O jeigu kyla abejonė, kad nepasiseks? Greičiausiai ši mintis ateina iš kadaise visuomenėje susiformavusio stereotipinio vaizdinio, kad moteris yra silpnesnė už vyrą. Galbūt todėl palyginti nedaug moterų išdrįsta imtis verslo. Taigi, kaip atsikratyti mentalinių vaizdinių? Kaip nepasiduoti aplinkos spaudimui? Kaip nebijoti suklysti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Metga“ generalinę direktorę, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovę Faustą Šeputytę. 0:00:00 – pradžia 0:00:28 – apie mentalinius vaizdinius 0:04:13 – apie pasirinkimus 0:07:32 – apie „silpnąją“ lytį 0:09:14 – apie mitus ir pasakas 0:10:44 – apie aukos vaidmenį 0:14:52 – apie svetimas mintis 0:15:36 – apie „privilegiją“ klysti Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 4 epizodas - Daiva Viskontienė
Moterys antreprenerės: kada egzistencinė prasmė pasibeldžia į mūsų sąmonę? Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 3-ajame epizode gvildenamos prasmės ir pašaukimo temos. Prasmės klausimai mus lydi visą gyvenimą, tačiau dažniausiai juos sau užduodame stovėdami prie pokyčių slenksčio ir bandydami suprasti, ką šiame pasaulyje veikiame. Antreprenerė Daiva Viskontienė savuosius egzistencinės prasmės klausimus pradėjo kelti būdama 35-erių, o šiandien sako supratusi, kad atsakymai yra jos veiklose: kaip ji kuria verslus, kaip augina žmones, kaip vystosi pati. Deja, atsakymai ne visuomet ateina kaip greitas rezultatas. Kartais tenka su tais klausimais tiesiog gyventi. Taigi, kas yra egzistencinė prasmė? Kaip ji susijusi su žmogaus pašaukimu? Kaip prasmė keičiasi mums vystantis ir augant? Ar galime išmatuoti prasmės vertę ir gylį? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės BMK vadovę Daivą Viskontienę. 0:00:00 – pradžia 0:00:19 – apie veiklą ir prasmę 0:02:16 – apie pašaukimą 0:04:51 – apie funkcionalumą 0:10:15 – apie smegenų veiklos ypatumus 0:13:40 – apie prasmės kitimo etapus Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 3 epizodas - Jurga Rimkė
Moterys antreprenerės: „Kad ir kas bevyktų, mes turime sodinti savo obelis...“ Atvirų pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 4-ajame epizode kalbame apie veiksmo būtinybę šiuo sudėtingu metu, apie moterų bendrystę, apie pagalbą sau ir kitiems. Karas Ukrainoje daugeliui iš mūsų išjudino bazinius vidinio saugumo stulpus. Šis laikas tarsi tikrina, kokio stiprumo atramą turime savo viduje, ar gebame per kliūtis nutiesti kelią ar tiltą. Konstruktyvus veiksmas leidžia ne tik išgyventi, bet ir padėti kitiems - finansais, energija, dėmesiu. Kad jų nepritrūktų, turime tiesiog „sodinti savo obelis“. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina įmonės „Intra Vires" direktorę, Vilniaus verslo moterų tinklo vadovę Jurgą Rimkę. 0:00:00 – pradžia 0:01:40 – apie vidinę atramą 0:04:57 – apie vidinį poreikį veikti 0:08:43 – apie pagalbą sau 0:13:21 – apie pagalbą kitiems 0:15:04 – apie ateities vaizdinį 0:17:43 – apie moterų bendrystę Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 2 epizodas - Dalia Remeikaitė
Moterys antreprenerės: kaip atsisakyti motinos rolės šeimos versle? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 2-ajame epizode analizuojama šeimos verslo skyrybų istorija, kurios centre – motina ir dukra. „Po obelimi nauja obelis užaugti negali – toks yra universalus gamtos dėsnis“, - sako šeimos verslo kūrėja, antreprenerė Dalia Remeikaitė. Esame gamtos dalis, tačiau visuomenėje yra gajus globojančios motinos stereotipas, kuris perkeliamas ir į verslą. Šis stereotipas stumia šeimos versle dirbančius vaikus iš jų psichologinės teritorijos ir riboja jų vystymąsi. Ko gero, sunkiausia, kai čia atsiduria motina ir dukra, nes tarp jų tvyro nesuvokta prigimtinė konkurencija. Ar gali dvi stiprios lyderės dirbti kartu? Ar dukters projektas turėtų būti mažesnis nei motinos? Ar lengva priimti sprendimą atsiskirti? HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina viešbučio „Romantic“ savininkę ir vadovę Dalią Remeikaitę. 0:00:00 – pradžia 0:01:56 – apie pirmuosius nesutarimų simptomus 0:04:06 – apie vaikų saviraišką šeimos versle 0:05:47 – apie „perekšlės“ instinktą 0:09:18 – apie atsiskyrimą ir pokyčius 0:13:06 – apie psichologinę teritoriją 0:15:06 – apie universalius dėsnius Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Moterys antreprenerės - 1 epizodas - Elizabeth Holmes nuopuolio psichologinė analizė
Moterys antreprenerės: Elizabeth Holmes nuopuolio psichologinė analizė Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Moterys antreprenerės“ 1-ajame epizode nagrinėjamos „Theranos“ įkūrėjos Elizabeth Holmes verslo žlugimo giluminės priežastys. Ji buvo tikra Silicio slėnio žvaigždė, pritraukusi milžiniškų investicijų ir įtakingų žmonių dėmesį. Dar visai neseniai charizmatiškoji Elizabeth Holmes buvo vadinama ateities žmogumi, o šiandien jai gresia ilgi metai kalėjimo. Kaip jauną moterį užvaldė netikras genialaus išradėjo vaizdinys? Apie ką bylojo pasąmoninio elgesio ženklai? Kodėl patyrę investuotojai to nepastebėjo? Kokią įtaką jai darė vaikystės patirtys ir aplinkos įskiepyti svetimi troškimai? Kaip tikrovės neatitinkantis elgesys pačiai Holmes tapo spąstais? Elizabeth Holmes nuopuolio gilumines priežastis nagrinėja HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir strateginio valdymo bei lyderystės ekspertė Eglė Daunienė. 0:00:00 – pradžia 0:00:04 – E. Holmes istorija trumpai 0:00:49 – apie klaidų paieškas 0:02:55 – apie Edisono kodą 0:04:51 – apie išradėjo pseudovaizdinį 0:06:04 – apie pasąmonės kalbą 0:06:48 – apie vaikystės patirtis ir šeimos projekcijas 0:09:31 – apie idėją ir atotrūkį nuo realybės 0:10:35 – apie netikro vaizdinio diagnostiką 0:13:50 – apie savistabą Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“.
Nematomų ryšių vadyba - 8 epizodas - Kęstutis Lukoševičius
Nematomų ryšių vadyba: įmonė kaip akcininko mąstymo veidrodis
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 8-ajame epizode kalbama apie akcininko mąstymo atspindį organizacijos veikloje. Įmonė – tai akcininko asmenybės atspindys. Šiandien apie tai pradedama kalbėti atvirai. Jeigu akcininkas arogantiškas, toks pats bus ir įmonės elgesys su klientais. Jeigu jis manipuliatorius, šis bruožas atsispindės ir paslaugų procese. Iš įmonės išorinės veiklos visada atpažinsime akcininko asmenybę - jos išsivystymo lygį, kultūrą, brandą.Taigi užduokime sau klausimą, ką įmonė, kaip veidrodis, man, akcininkui, rodo? Ką galiu ir turiu savyje pakeisti?
HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina investuotoją Kęstutį Lukoševičių.
Nematomų ryšių vadyba - 7 epizodas - Martynas Kandzeras
Nematomų ryšių vadyba: kaip vadovas sukuria nesuvoktus elgesio šablonus?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 7-ajame epizode kalbama apie neįsisąmonintą vadovo patirtį ir elgseną.
Šiandien vis daugiau kalbama apie tai, kad įmonės „sveikata“ priklauso ne tik nuo vadovo kompetencijos, patirties ar emocinio intelekto. Didelę įtaką verslo rezultatams daro neįsisąmoninta jo patirtis. Tam tikrą, iš vaikystės atsineštą, vaizdinį, pats to nesuprasdamas, vadovas perkelia į organizaciją ir pagal jį projektuoja verslo veikimo modelį.
Atėjo metas į savo elgseną pažvelgti iš šalies. Ką matote? Vadovą-saulę? Ar žmogų, bijantį savo „sėkmės šešėlio“? Kokia čia slypi nesuvokta patirtis? Gebėjimas atpažinti ir „atrakinti“ neįsisąmonintą savo elgseną - tai ateities vadovo kompetencija.
HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina Lietuvos verslo angelų asociacijos valdybos narį Martyną Kandzerą.
0:00:00 – pradžia
0:00:10 – apie neįsisąmonintą patirtį
0:02:55 – apie „vadovą-saulę“
0:09:04 – apie „raudonas linijas“ ir atvirus pokalbius
0:13:28 – apie „auksinio šešėlio“ baimę
0:16:20 – apie kutūrinius stereotipus ir atvirumą pasauliui
Nematomų ryšių vadyba - 6 epizodas -Daiva Viskontienė
Nematomų ryšių vadyba: kas sistemoje mus augina?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 6-ajame epizode kalbama apie nematomą darbuotojų santykį su įmonės sistema.
Dirbdami organizacijoje, atsiduriame bendrame sistemos lauke, kur susitinka skirtingos mūsų gyvenimo patirtys ir veikia dvi viena kitai prieštaraujančios intencijos – stabilumo ir vystymosi. Kaip atrasti tinkamą santykį su gyva organizacijos sistema? Kaip išvengti vidinės dramos, kai, įsisukę į saugų pasikartojančių veiksmų ratą, patys nustojame augti? Kaip laiku pastebėti, kad tęstinumo siekianti sistema pradeda mumis naudotis, mainais nieko neduodama? Kada sunkumai darbe reiškia vystymąsi, o kada – ženklą, kad sistemą „išaugome“?
0:00:00 – pradžia
0:00:09 – apie nematomų ryšių sampratą
0:02:00 – apie organizacijos sąžinę
0:03:57 – apie organizacijos lauką
0:06:44 – apie žmogaus augimą ir santykį su sistema
0:13:06 – apie naujas idėjas ir verslo transformacijas
0:14:43 – apie teigiamas ir neigiamas sistemos puses
Nematomų ryšių vadyba - 5 epizodas - Kristina Kuznecova
Nematomų ryšių vadyba: nesuvoktos personalo valdymo klaidos
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 5-ajame epizode kalbama apie nematomų ryšių diagnostiką įmonės susirinkimuose, darbuotojų atrankos subtilybes ir išeitinių kompensacijų poveikį.
Psichologija, psichosemiotika, psicholingvistika šiandien vadovams siūlo naujų būdų išplėsti savo informacijos lauką ir išvengti klaidų, kai, neapibrėžties sąlygomis, tenka priiminėti greitus loginius sprendimus. Norėdamas suprasti, kokie procesai vyksta įmonėje, vadovas turėtų daugiau dėmesio skirti detalėms ir neverbalinėms darbuotojų kūno išraiškoms. Kaip reikėtų tyrinėti nematomus žmonių ryšius įmonės susirinkimuose? Kaip diagnozuoti įtampos šaltinį? Kaip darbuotojų atrankose atpažinti tinkamą organizacijai žmogų ir kaip deramai atsisveikinti su netinkamu?
0:00:00 – pradžia
0:00:10 – apie nematomų ryšių sampratą
0:00:44 – apie ryšių diagnostiką susirinkimuose
0:07:34 – apie darbuotojų atranką ir intuiciją
0:08:42 – apie „per didelius“ ir „per mažus“ darbuotojus
0:14:14 – apie deramą darbuotojų atleidimą
0:16:13 – apie išeitinių kompensacijų poveikį
Nematomų ryšių vadyba - 4 epizodas - Vilius Adomaitis
Nematomų ryšių vadyba: kaip vyksta savisabotažas veikloje?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 4-ajame epizode kalbama apie nematomą organizacijos lauką, pasipriešinimą pokyčiams ir savisabotažo priežastis.
Jeigu apie organizaciją kalbėtume fizikos terminais, pamatytume, kad jos laukas yra panašus į elektromagnetinį: turi stiprumą, kryptį, jėgos taškus. Šis laukas, kaip ir fizikoje, nėra nei matomas, nei apčiuopiamas, tačiau veikia. Kai įmonėje jaučiame įtampą, tai reiškia, kad čia dirbančių žmonių emocinės būsenos atspindi giluminiame lauke vykstančius procesus, dažniausiai - pasipriešinimą pokyčiams. Tai suprantančiam vadovui tereikia tuos „jėgos taškus“ atrasti ir neutralizuoti. Tačiau kaip tvarkytis su pasipriešinimu savo paties viduje? Kur slypi savisabotažo priežastys? Kodėl, siekiant tikslo, verslo logiką, tarsi netyčia, išstumia emocinis išgyvenimas?
0:00:00 – pradžia
0:00:10 – apie nematomus ryšius ir fiziką
0:01:54 – apie organizacijos lauką
0:03:42 – apie būtinybę suprasti giluminius dalykus
0:05:17 – apie užslėpto pasipriešinimo simptomus
0:06:24 – apie savisabotažą ir jo priežastis
0:17:15 – apie atvirus klausimus sau
Nematomų ryšių vadyba - 3 epizodas - Eglė Daunienė
Nematomų ryšių vadyba: kaip suprasti paslėptus motyvus?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 3-ajame epizode kalbama apie nesuvoktą elgseną organizacijose – stereotipus, sabotažą ir paslėptus motyvus. Giliau aptarta ir darbuotojų motyvacijos tema.
Kai reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi, verta stabtelėti ir užduoti sau klausimą: su kokiu vaizdiniu galvoje gyvenu ir veikiu, koks neįsisąmonintas mano poreikis tampa pagrindiniu varikliu, kenkiančiu rezultatui? Ar atpažįstu tikruosius komandos narių ketinimus? Ar įsivardiju, kokį poveikį projekto sėkmei daro juo netikintis darbuotojas? Ateities vadyba neišvengiamai turės suvokti ir pripažinti neįsisąmonintų elgsenų poveikį rezultatams, nes būtent ši kompetencija lems, ar ryšiai tarp organizacijos žmonių bus darnūs.
0:00:00 – pradžia
0:00:11 – apie nesuvoktus ryšius organizacijoje
0:00:50 – apie nesuvoktus stereotipus
0:03:38 – apie pseudomotyvaciją
0:06:04 – apie nesuvoktą sabotažą
0:10:32 – apie paslėptus elgesio motyvus
0:12:12 – apie nesuvoktą „alkį“ jaustis galingu
0:17:30 – apie ateities vadybą
Nematomų ryšių vadyba - 2 epizodas - Rinardas Goda
Nematomų ryšių vadyba: kas slypi už noro kontroliuoti?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 2-ajame epizode kalbama apie organizacijos valdymą nekontroliuojant, pasitikėjimą komanda ir vidinę darbuotojų savireguliaciją.
Daugelis vadovų svajoja, kad įmonė veiktų saviorganizacijos principu. Ir iš tikrųjų, tai labai svarbu, ypač dabar, kai aplinkui tiek daug neapibrėžties, kai darbas persikėlė į namus. Bet kodėl mums nepavyksta? Kas slypi už vadovo siekio kontroliuoti? Deja, dažniausiai - tai neįsisąmonintas noras būti reikšmingu, kuris, tarsi nematomų ryšių tinklas, apjuosia organizacijos žmones, neleisdamas jiems būti savarankiškais ir iniciatyviais, patiems priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Paleisti kontrolę - rimtas iššūkis, kurį neišvengiamai spręs ateities lyderis.
0:00:00 – pradžia
0:00:13 – nesuvokti ryšiai – kas tai?
0:01:31 – apie išorinę kontrolę ir savarankišką vidinę sistemą
0:03:04 – apie pasitikėjimą komanda ir jos savireguliaciją
0:06:06 – apie kompetencijų mainus tarp organizacijų
0:10:21 – apie sprendimą „paleisti kontrolę“ ir darbuotojo atsakomybę
0:14:40 – apie tikrąsias kontroliavimo priežastis
0:15:56 – apie iracionalumo svarbą veikloje
Nematomų ryšių vadyba - 1 epizodas - Adomas Grigaitis
Nematomų ryšių vadyba: kaip sumaišome verslo logiką ir asmeninius santykius?
Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 1-ajame epizode kalbama apie nematomų ryšių vadybą kaip neformalių struktūrų ir asmeninių ryšių organizacijose valdymą. Vadovams yra svarbu atpažinti situacijas, kuriose neformalūs ir asmeniniai ryšiai tampa svarbesni nei verslo logikos procesai.Tokiais atvejais organizacijos už nesuvoktų elgsenų pasireiškimus „sumoka“ prastesniais finansiniais rezultatais. Taigi, ar užduodame sau klausimą, kurioje situacijoje asmeniniai santykiai, o ne verslo logika tapo mūsų prioritetu?
Hai instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė kalbina konsultacinės įmonės „Strateginės kompetencijos“ partnerį Adomą Grigaitį.
0:00:00 – pradžia
0:00:05 – Nematomi ryšiai – kas tai?
0:02:34 – Kaip supainiojami asmeniniai ir verslo kontekstai?
0:05:26 – Kaip vyksta pasąmoninis darbuotojų atrankos procesas?
0:06:47 – Kaip veikia nesuvokti grupinės elgsenos šablonai?
0:09:16 – Kaip veikia nesuvokti elgsenos šablonai šeimos versle?
Šiandieninės ateities kompetencijos - 12 epizodas - Ornela Ramašauskaitė
Šiandieninės ateities kompetencijos: gebėjimas veikti iš vizionieriškos intuicijos. HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir rinkodaros strategė bei meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė:
nuo 00:59 - apie pokyčius, praėjus metams nuo pandemijos pradžios;
nuo 06:32 - apie vizionieriams palankų laikotarpį;
nuo 08:45 - apie intuicijos svarbą;
nuo 12:32 - apie tikrumą kaip tendenciją;
nuo 19:19 - apie meną kaip asmenybės stiprinimo būdą;
nuo 26:04 – apie prekės ženklus „su siela“.
Apie tikrus dalykus versle - 11 epizodas - Asta Petruševičienė ir Rūta Salasevičiūtė
HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir blogo „Feed My Sister“ įkūrėjos Asta Petruševičienė ir Rūta Salasevičiūtė - apie tikrą maistą, gastronominius atradimus ir saviraišką namų virtuvėje.
Šiandieninės ateities kompetencijos - 11 epizodas - Milda Dzidolikienė
Šiandieninės ateities kompetencijos. HAI Instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir „Danske Bank“, People Tribe IT vadovė Milda Dzidolikienė - apie naujus komandos veikimo būdus, vidinę motyvaciją, baimę atvirai išsakyti savo mintis ir gebėjimą prisiimti atsakomybę.
Apie tikrus dalykus versle - 10 epizodas - Monika Šablinskaitė-Prastienė
Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir UAB „MDP Holding“ vykdančioji vadovė ir bendraturtė Monika Šablinskaitė-Prastienė. Apie tikrąsias moters galimybes versle, savirealizaciją, darbo užmokestį ir bendradarbiavimą su vyrais.
Apie gilesnes žodžių prasmes - 3 epizodas - Rasa Baltė-Balčiūnienė ir Vilius Adomaitis
Apie gilesnes žodžių prasmes - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir autentifikuojančios vadybos konsultantas Vilius Adomaitis.
3 epizodas: tikras, gimti, pasaulėjauta-pasaulėžiūra-pasaulėvoka, sveikas.
Apie gilesnes žodžių prasmes - 2 - epizodas Rasa Baltė-Balčiūnienė ir Vilius Adomaitis
Šiame podkaste HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir autentifikuojančios vadybos konsultantas Vilius Adomaitis mėgina užčiuopti gilesnes žodžių prasmes. Jų suvokimas ir pajautimas keičia mūsų mąstymą, elgseną ir yra viena iš būtinų ateities kompetencijų.
Apie tikrus dalykus versle - 9 epizodas - Gintaras Šeputis
Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir rinkodaros bei komunikacijos ekspertas Gintaras Šeputis:
- apie tikrumo sąvoką rinkodaroje - nuo 00:55.00
- apie natūralius ir „sukonstruotus“ poreikius - nuo 01:43.97
- apie „kliento skausmą“ - nuo 07:34.07
- apie tinkamą paslaugos/produkto pateikimą - nuo 11:17.33
- apie naudą bendruomenei ir jos palaikymą - nuo 14:25.70
- apie prekės ženklus „su siela“ – 20:29.67
Apie tikrus dalykus versle - 8 epizodas - Svetlana Ziubrovskienė
Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir UAB „Secure Nordic Payments“ vadovė Svetlana Ziubrovskienė:
- apie tikrumą kaip rezultatą - nuo 0:00:48
- apie įmonės vadovo ir savininko veiklos zonas - nuo 0:05:23
- apie organizuojančias schemas - nuo 0:16:01
- apie lyderių veiklos kontekstų painiojimo priežastis - nuo 0:24:50
Apie tikrus dalykus versle - 7 epizodas - Dalia Remeikaitė
Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir viešbučio „Romantic“ vadovė Dalia Remeikaitė:
- apie žmogiškumą aptarnavimo sferoje - nuo 0:01:22
- apie tikrą santykį su pačiu savimi - nuo 0:06:53
- apie meilę sau ir džiaugsmą būti - nuo 0:09:31
- apie kraštutinumus - nuo 0:12:16
- apie pamatines vertybes - nuo 0:19:10
Apie tikrus dalykus versle - 6 epizodas - Marija Mikalauskienė
Apie tikrus dalykus versle - HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė ir viešojo kalbėjimo trenerė Marija Mikalauskienė:
- apie paviršinį ir giluminį tikrumą - nuo 01:48:37
- apie anksti atrastą ryšį su savimi - nuo 06:10:03
- apie verslo kūrėjų retoriką - nuo 11:27:00
- apie išorinės išraiškos poveikį ir ribas - nuo 17:52:23
- apie kalbėjimą „iš širdies į širdį“ - nuo 21:18:83
- apie išmoktas reakcijas - nuo 26:55:67 -
apie savistabą ir orientyrus - nuo 33:16:10