Tarptautinėje komandoje padalinio vadove dirbanti Asta Dekinienė jau senokai yra atradusi kokybiško laisvo laiko ir kūrybiškos savirealizacijos galią. Jos nuomone, tai, ką į save įdedame (plačiąja prasme), tai ir ištransliuojame atgal į aplinką.
„Kai jaučiu vidinę ramybę, suprantu, kas su manimi vyksta, nesierzinu dėl kiekvienos smulkmenos, pastebiu, kad net ir sudėtingoje situacijoje mano dėmesys krypsta į vieną – kaip rasti geriausią sprendimą“, – sako ji.
– Kokią vietą estetika, kūryba užima Jūsų gyvenime?
– Kurį laiką man tai buvo tiesiog įdomu, o noras pabandyti pačiai atėjo po kelionės į Florenciją, kur viena dailininkė mus pamokė laisvo liejimo technikos ir iš šios praktikos gimė išties gražūs vaizdiniai. Paskui dalyvavau galerijos „Amres Art“ rengiamuose pleneruose, per kuriuos atsirado naujas meno, grožio pajautimas, suteikęs didelį vidinį įkvėpimą. Viename plenere reikėjo iš savo sukurtų vaizdinių pasirinkti gražiausią jų vietą, ją iškirpti, o visa kita – išmesti. Tai man labai įsiminė. Pagalvojau, jog ir gyvenime reikėtų dažniau pasirinkti tik pačius geriausius, gražiausius elementus ir išsivalyti aplinką nuo to, kas nereikalinga.
Paskui išmėginau tapybą akriliniais, aliejiniais dažais, galiausiai keramiką, gamtos fotografiją. Kūriniai darėsi vis įdomesni, gražesni, o aš išmokau savo idėjas realizuoti mene, paleisti emocijas ant popieriaus, drobės, molio ar porceliano, reflektuoti savo psichologinę būseną.
– Teko girdėti, kad ši Jūsų kūrybinė realizacija integravosi į Jūsų veiklą, verslo aplinką?
– Vieną savo kūrinį – paveikslą su obelimi ir obuoliais – esu net padovanojusi savo verslo partneriams, linkėdama jiems nuolatinio augimo ir gerų rezultatų. Šie jį pasikabino išskirtinėje biuro vietoje, tuo labai mane pradžiugino. Man atrodo, kad žmonės intuityviai jaučia tikrus, su gera intencija, prasme kuriamus dalykus.
Taip mano hobis, malonumas, vystomas tiesiog dėl savęs, be jokių didelių tikslų, išaugo į kai ką svarbesnio – galiu sakyti, jog tai integruojasi į mano veiklą, galiausiai keičia požiūrį į gyvenimą.
Kurdama prezentacijas į jas nuolat įdedu elementų iš savo piešinių ar fotografijų. Visąlaik atsiranda, kas pasidomi, paklausia, iš kur šie vaizdiniai (priešingai nei kai keldavau įprastas korporatyvines nuotraukas ar prezentacijų kūrimo programų siūlomus piešinius). Įsitikinau, jog žmonės reaguoja į tikrumą, unikalumą.
Be abejo, svarbu ir kokioje aplinkoje dirbame, ar ji mus įkvepia, suteikia mums energijos, ar slopina, vargina, visiškai nedomina. Esu tikra, jog tai, ką į save įdedame (plačiąja prasme), tai ir ištransliuojame atgal į aplinką. Kai rūpinamės savo fizine, psichine sveikata, jaučiame vidinę ramybę, stabilumą, mes visai kitaip pastebime mus supančią aplinką, grožį, tikrumą.
– Šiandien verslo pasaulyje vis daugiau kalbama apie pasirūpinimą savo vidine gerove, kokybišku atsigavimu po darbų, laisvu laiku. Esą tik tuomet kyla ir produktyvumas, efektyvumas. Ar ir Jūs tai pastebėjote?
– Taip, ši įtaka išties yra tiesioginė. Mano būsena, tai, ką aš transliuoju, neišvengiamai persikelia į mano darbus. Kai jaučiu vidinę ramybę, suprantu, kas su manimi vyksta, nesierzinu dėl kiekvienos smulkmenos, pastebiu, kad net ir sudėtingoje situacijoje mano dėmesys krypsta į vieną – kaip rasti geriausią sprendimą. Kartais nėra laiko sprendimo ieškoti ilgai, analizuoti duomenų, todėl tenka daryti sprendimus intuityviai. O tai, būdama harmoningos būsenos, galiu padaryti kur kas greičiau, manęs neapninka tiek daug abejonių.
Tikrai daug tos ramybės atsinešu iš savo laisvo laiko veiklų – piešimas, keramika, sportas yra puikus būdas susibalansuoti, tarsi meditacija.
Dirbdama tarptautinėje kompanijoje, bendraudama su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, iš trylikos šalių, o dabar kuruodama projektą, kuriame dalyvauja atstovų iš Indijos, Egipto, Izraelio, Centrinės ir Rytų Europos, jaučiu, jog turiu nepamesti savo vidinės ašies, būti atviresnė, gebėti išklausyti, kad galėtume efektyviai bendradarbiauti, keistis informacija. Pats jausdamas ramybę, neretai nuramini ir kitus, žiūrėk, pokalbio antroje pusėje ima rimti tonas, atsiranda daugiau konstruktyvumo, imi dėliotis žingsnius, kaip ką nors išspręsi.
Kompanijoje mums taip pat svarbu sukurti erdvę, kurioje galime laisvai dalintis ne tik darbinėmis, bet ir asmeninėmis, laisvo laiko patirtimis, stiprinti ryšį, mokytis vieni iš kitų. Visa tai prasideda nuo vidinės švaros, kiekvienas atrandame savitų būdų, kaip ją puoselėti.
